ištūrėti

ištūrėti
ištūrė́ti, ištū̃ri (ìštūri), -ė́jo J; K.Būg žr. išturėti: 1. Š, Mžk, Kv Neìštūru, laikykiat DūnŽ. Ta vyras, arklį už pavadės neištūrė́jo! Skdv. Nežabotų arklių neištūrėsi Up. 2. Š, Rtr, NdŽ, Up Ka pradėjo dantis skaudėti – nebgaliu ištūrė́ti Trk. Benk tu muni žemėn, aš nebìštūriu sopulių Žeml. Kaip tu, velne, tais dūmais ìštūri? Trk. Jug kiaulė neìštūra, ėsti nora Trk. Ìštūru ūkė[je], susišienauju, nusikasu Rdn. | refl. NdŽ: Apstojo tokie vaikiai, reikėjo išsitūrė́ti [nieko nepasakius] DūnŽ. 3. Jdr O ašaros rietėjo, ka negalėjau ištūrė́ti Yl. O mun eina juokas, kad aš negaliu ištūrė́ti Vgr. Miego tujau noriu, nebìštūriu, noriu miego Trk. Kai nueina, būdavo, jų (medžių) kirst, tai prašysis prašysis, kad jų nekirstų, kad jau ir ištūrėt negalima dėl jų prašymo LTIV453. Senims niervai neìštūra – dirba visi atbulais nagais Krš. Nešančiam tarnui taip parūpo pažiūrėti, kas užvožta, jog jis nebegalėjo ištūrėti J.Balč. | refl.: Kad krežena kosulys, n’išsìtūriu, turiu kosėti KŽ. 4. žr. išturėti 5: Po šešis mėnesius ìštūra karvė užtrūkusi Šts. Ištūrė́jo visą žėlavą be šokių [tėvui mirus] Grd. | refl.: Išsitūrė́jo ilgai be karo i taip, atsipūtė svietas Krš. 5. žr. išturėti 6: Lankai neištūrėtų ir, ėmus rūgti sunkai, tikrai sprogtų A.Sm. 6. refl. žr. išturėti 8 (refl.): Šį metą išsìtūra nelijus retą dieną Rdn. 7. žr. išturėti 9: Neištūrė́jo egzaminų i pargrįžo DūnŽ. 8. žr. išturėti 12: Žmonys norėjo ištūrėti (apginti) Kęstaičių bažnyčią Šts.
◊ širdìs neištūrė́jo prasiveržė jausmai: Keleivio širdis nebeištūrėjo: apsipylęs ašaromis puolė ant kelių ir ėmė bučiuoti kryžių ir juodą, dar drėgną pavasario žemę J.Bil.
\ tūrėti; aptūrėti; atitūrėti; datūrėti; ištūrėti; nutūrėti; patūrėti; pratūrėti; pritūrėti; sutūrėti; užtūrėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • išturėti — išturėti, ìšturi (ištùri NdŽ), ėjo LVI821; Amb 1. tr. L, Žž, Mžš pajėgti, laikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, išlaikyti: In virveliūtės veda telyčią, neìšturi Klt. Ir išturėk, kai ir taũ patį arklys vedžioja Trgn. Išturėsi tu arklį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išturėti — vksm. Vi̇̀są mėnesį išturėjo pasiskõlinęs knỹgą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išturėjimas — sm. (1) Rtr, NdŽ, KŽ 1. M, L → išturėti 2: Savo pašaukimą atradusiam išturėjimas yra reikalingas rš. Išmelsk man ir visiems negeriančiams arielkos išturėjimą iki galo Sz. | refl. KŽ. 2. → išturėti 6: Sukietėjimas tešlos neina vienodai ir jos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nulaikyti — N tr. 1. Lpl išturėti rankoje, prie savęs: Tokia sunki kartis – negaliu nulaikyti Lnkv. Sunku yra puokus (pūkus) nulaikyti Šts. ║ neleisti judėti, suvaldyti: Negaliu arklių nulaikyti J. Nenulaiko broleliai žirgelių BsO384. Dyki, gerai šeria, tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antturėti — antturėti, añtturi, ėjo (ž.) tr. 1. laikyti, išlaikyti, remti (ppr. konkretų objektą): Šaknys medžio tuo medžiui valija, jog jį anttur ne vien statį žemėje, bet dar daug jam naudingesniomis yra S.Dauk. Toksai grumtas gerai išgyvenant jį par 20… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgesti — 2 apgèsti intr. 1. kiek sumažėti ugniai, šviesai: Lempa apgęsta CII656. Apgẽso ugnis tavo J. apgestinai adv.: Nedegtų neapgestinai BBJer4,4. 2. prk. kiek apsilpti, aptilti: Širdis apgeñsta, negal ištūrėti Ll. Jo akys jau nor apgesti CI178. Jau …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apturėti — apturėti, àpturi, ėjo tr. K 1. Q76,162,538, SD124,117, SD44,180,235, H172, R, R59,125,187,360, MŽ, MŽ79, 164,248,482, Sut, KlG169, M, BzB272, L, Rtr, NdŽ, KŽ, Grg gauti, pasinaudoti, įsigyti sau: Įgyju, gaunu, apturiu SD185. Įgyt rūpinuosi,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptūrėti — aptūrėti, aptū̃ri, ėjo Š, KŽ 1. Š žr. apturėti 1. 2. Ser, KŽ žr. apturėti 5. ║ refl. Š. tūrėti; aptūrėti; atitūrėti; datūrėti; ištūrėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atiturėti — atiturėti, atìturi, ėjo 1. tr. atlaikyti: [Kunigas] atàturi mišią i išeina Dglš. | Ir zekvijas ataturėjau, ir paminklą pastačiau Rk. 2. refl. Sut, DŽ, FrnW, Ktk, Lnk atsilaikyti, pasipriešinti: Vokiečiam atsiturėdavo, ir gan Brž. Daug krito… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitūrėti — atitūrėti, atitū̃ri, ėjo, atatūrėti Š 1. tr. Š išlaikyti, nulaikyti. 2. refl. Š, KŽ žr. atiturėti 2 (refl.): Kažin ar ilgai vokytis priš mumis atsitūrės Vkš. Vienas atsitūrėjau pryš tris DūnŽ. Pryš visą pasaulį neatsitūrėsi! Krš. Argi tokia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”